S. Nėries memorialinio muziejaus fonde saugoma nemažai eilėraščių, skirtų Salomėjai Nėriai.
Poetas, gydytojas Eduardas Selelionis gimė 1928 m. gruodžio 3 d. Ryškiausiai iš vaikystės prisiminė, kaip vaikščiojo su motina po kaimus ir duoneliavo.
Šią savaitę Įdomaus eksponato skiltyje – linksmas P. Širvio įrašas ant 100 rublių banknoto draugui J. Šiožiniui.
Š iais metais 95-rius turėtų švęsti vaikų poetas Kostas Kubilinskas. Bet nešvęs. Bent jau garsiai ir viešai. Nes, nors kūrybą buvo pasirinkęs aukščiausiu tikslu, savo gyvenimą (net ir po mirties) pavertė pragaru, pasirinkęs išdavystę...
Lietuvių liaudies poetas, prozininkas, vertėjas, spaudos darbuotojas Teofilis Tilvytis (1904–1969) – vienas talentingiausių prieškario Lietuvos humoristų, satyrikų; apie jį pasakojame šios savaitės Įdomaus eksponato skiltyje.
Balandžio 27 d. minime Ksavero Sakalausko-Vanagėlio (1863–1938) 155-ąsias gimimo metines. Tikriausiai daugelis esame girdėję šio „Aušros“ laikų poeto eilėraštį „Kur banguoja Nemunėlis“, virtusį lietuvių liaudies daina.
VASARIO 16-oji! Atkurtos Lietuvos ŠIMTMETIS! Džiaugsmas visiems, kurie šios dienos sulaukėme, didžiulė pagarba tiems, kurie šią dieną mums 1918 metais padovanojo.
Pasitikdami naujus metus prisimename 125-ąsias gimimo metines sausio 6 d. minėsiantį V. Mykolaitį-Putiną.
Minėdami Tautinio kostiumo metus dalijamės trimis fotografijomis, kuriose užfiksuoti rašytojai su tautiniais rūbais!
Nuotraukoje – 1976 metų lapkričio 28 d. Juozui Grušui padovanotas skydas. Šią dieną dramaturgas minėjo savo 75-ąjį gimtadienį.
Vilniaus universiteto bibliotekoje radosi du neskelbti Maironio laiškai, kurių publikaciją parengė Aldona Ruseckaitė („Metai“, 2017, rugpjūtis-rugsėjis). Kviečiame susipažinti!
Vasara. Šį metų laiką mėgo ir jaunasis klasikas Vytautas Mačernis. O ypatingai jis garsėjo maudynėmis, kaimynai net stebėdavosi.
S. Nėries memorialinio muziejaus fonde saugomas A4 formato Lietuvos respublikos Švietimo ministerijos Seinų „Žiburio“ draugijos gimnazijos ATESTATAS.
Šioje nespalvotoje fotografijoje – dvi draugės, sielos seserys. Aušra Marija gimė pirmąją vasaros dieną, (šįmet šventė gražų jubiliejų), o Judita – liepos 12-ąją.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose saugoma reta fotografija: lietuvių rašytojas, vilkintis Lenkijos kariuomenės uniformą.
Šių metų liepos 7 d. minėjome Salomėjos Nėries 70-ąsias mirties metines. Įdomaus eksponato skiltyje – dvi paskutiniosios poetės knygos. Viena jų – rankraštinė, rūpestingai parengta pačios Salomėjos Nėries, o kita – stipriai suredaguotas rankraštinės knygos variantas.
Įdomaus eksponato skiltyje – dvi paslaptingos Vytauto Mačernio fotografijos su dedikacijomis Helei.
Juozo Grušo visuomeninę veiklą – pirmininkavimą Lietuvių rašytojų draugijai 1937–1938 metais primena rašytojo memorialiniame muziejuje saugomas humoristinis piešinys „J. Grušas ir L. Gira Kauno geležinkelio stotyje“ (1938).
Liudo Giros fonde aptinkame dvi įdomias dailininko M. Dobužinskio portretines nuotraukas iš Kauno laikotarpio su autografais L. ir B. Giroms. Vienoje jų dailininkas nusifotografavęs darbo aplinkoje ir rusų kalba juodu rašalu įrašęs: „Patvirtinu, kad šis senis – tai aš. M. Dobužinskis“.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose sukaupta daugybė įvairių eksponatų: rankraščių ir mašinraščių, fotografijų, knygų, įvairiausių rašytojų daiktų, baldų, paveikslų, papuošalų... Tas faktas pats savaime nieko nestebina: kaupti eksponatus – bene svarbiausia muziejaus veiklos sritis.
Kauno kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis tarp savo knygos „Theologisch-praktische...“ (1901 m.) lapų įdėjo Juozo Venckaus laišką... Šis laiškas – jėzuitų ordino atkūrimo Lietuvoje istorijos reikšminga detalė.
Muziejaus fonduose saugomas Juozo Krumino ir Nelės Mazalaitės nuotraukų albumas. Jame yra 30 fotografijų, kurių herojai tik du, vienas kitą mylintys žmonės. Prozininkės Nelės Mazalaitės ir poeto Juozo Krumino veidai spindi švelnumu.
Šie karoliai į muziejų atkeliavo 2014 m. sausio pabaigoje. Juos iš JAV atsiuntė kraštotyrininko, kolekcininko Broniaus Kviklio dukros Rūta Kviklytė-Kulikauskienė, Danguolė Kviklytė ir žentas Vincas Lukas. Jų istorija yra tokia. 1935 m. P. Babickas vienas keliavo dviračiu Prienų link.
Poetas, prozininkas, vertėjas Albinas Žukauskas (1912–1987) buvo aistringas žvejys. Fonduose saugome gana gausų jo žūklei skirtų įrankių rinkinį: tris bambukines meškeres, kelias rites su valais, įrankį žvynams valyti...
Prozininkės, žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos, autobiografinių romanų ir apysakų kūrėjos Ievos Simonaitytės (1897–1978) fonde aptinkame išraiškingą jos portretą, psichologiškai įtaigiai nutapytą dailininko Edmundo Žiauberio.
1929 m. rugsėjį, kai Vaižgantas šventė savo 60-ąjį gimtadienį, pasirodė jo „Raštų“ XIV tomas. Knygą išleido Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas, o spausdino Zavišos ir Steponavičiaus spaustuvė, kuri buvo įsikūrusi Kaune, Kęstučio 36.
Poeto, prozininko, vertėjo Albino Žukausko (1912–1987) memorialinėje bibliotekoje visą ilgą jo knygų spintos lentyną užima „Lietuvių kalbos žodynas“, 14 solidžių tomų – tiek spėjo surinkti iki mirties (žodyną parengė Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, išleido „Minties“ leidykla, pirmasis tomas pasirodė 1968 m.).
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma, o šiuo metu eksponuojama parodoje „Kristijonui Donelaičiui – 300“ vertinga knyga – 1800 m. Karaliaučiuje vokiečių kalba išleista Kristijono Gotlibo Milkaus gramatika „Lietuvių kalbos mokslo pradmenys“.
Birželio 23 dieną sukako 90 metų nuo žymaus išeivių rašytojo, dramaturgo, literatūros kritiko, redaktoriaus, vertėjo, profesoriaus, nusipelnusio visuomenės ir kultūros veikėjo Algirdo Jeronimo Landsbergio (1924–2004) gimimo.
Jono Graičiūno (1903–1994) fonde aptinkame žavią, vasaros atostogomis dvelkiančią nuotrauką su išsamiu poeto aprašu kitoje jos pusėje...
Menininkai ir prieškario laikais mėgo poilsiauti Palangoje, žavėjosi šėlstančiomis jūros bangomis, mėgo pasivaikščiojimus tiltu, maudėsi ir deginosi saulėje.
Sužinokite istoriją apie Vytės Nemunėlio rankraštinę knygelę „Rasos karoliai“ ir jos kopiją!
Šį rugsėjį minime Juozo Tumo-Vaižganto 145-ąsias gimimo metines. O prieš 85-erius metus daugybė žmonių Vaižgantą sveikino su pirmuoju vyrišku jubiliejumi – tą rugsėjį jam suėjo 60 metų.
Poeto Vytauto Mačernio gyvenimas taip ir liko vadintis jaunyste, nes žuvo jis eidamas 24-iuosius metus lygiai prieš 70 metų – 1944-jų spalio 7 d. Jį netoli Žemaičių Kalvarijos užmušė atsitiktinai sprogusio sviedinio skeveldra.
Šiuos žodžius į pamokslą Dievas, pasakytą per Velykines rekolekcijas 1972 m. kovo 16 d. Brukline (JAV), įrašė kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas Tėvas Leonardas Andriekus OFM.
Dailininkas A. Žmuidzinavičius savo prisiminimuose rašė, kad P. Cvirka galėjo tapti toks pat puikus dailininkas, kaip ir rašytojas. Anot jo, Kauno Meno mokykloje Cvirka buvo didelis pokštininkas, juokdarys ir rėksnys.
